Ar Klaipėda būtų pasirengusi ne tik karinei grėsmei, bet ir stichinėms nelaimėms, kibernetinėms atakoms ar kitoms krizėms? Į šį klausimą sieks atsakyti nauja dienraščio „Klaipėda“ ir Klaipėdos pramonininkų asociacijos iniciatyva „ATSPARŪS. Miestas ir uostas“.
Link gebėjimo veikti išvien
Šiuo metu Lietuvoje tiek verslo organizacijos, tiek bendruomenės susiduria su naujais geopolitiniais, ekonominiais, energetiniais ir kibernetinio saugumo iššūkiais.
Verslo bei visuomenės atsparumas ir gebėjimas išlikti veikliems krizinių situacijų metu tampa nebe pasirinkimu, o būtinybe.
Todėl projektu siekiama stiprinti tiek verslo, tiek visuomenės pasirengimą įvairioms krizėms, skatinti atsakingą požiūrį į saugumą ir suteikti gyventojams praktinių žinių, kaip elgtis sudėtingose situacijose.
Numatyta, kad iniciatyvą lydės pranešimai ir diskusijos saugumo temomis, praktiniai pasirengimo kritinėms situacijoms mokymai ir kitos veiklos, skirtos stiprinti visuomenės gebėjimus veikti sudėtingomis aplinkybėmis.
Pažymėtina, kad atsparumas prasideda ne nuo infrastruktūros, o nuo žmonių pasirengimo ir gebėjimo veikti išvien.
Būtent žinojimo ir pasirengimo svarbą akcentuoja ir įmonės „Klaipėdos dienraštis“ direktorė Lina Čekanavičė. Anot jos, šiandien svarbu kalbėti ne vien apie pasirengimą konkrečiai nelaimei, bet ir apie gebėjimą gyventi aplinkoje, kurioje netikėtos situacijos gali atsirasti bet kada.
Tikslas – saugus miestas
„Miesto gyvenimą kuria ne statiniai ar uosto kranai – jį kuria žmonės ir jų darbai. Šiandien, žinant mūsų regiono istoriją ir dabartinę geopolitinę situaciją, turime atsakingai vertinti iniciatyvas, kurios stiprina visuomenės pasirengimą įvairioms krizėms. Man, kaip vienos iš uosto įmonių vadovui, svarbu savo darbuotojams perduoti aiškią žinią – kartu dirbdami ir kasdien atlikdami savo darbus mes kuriame pasitikėjimą. Tačiau pasitikėjimas turi būti stiprinamas ne tik įmonės viduje, bet ir viešojoje erdvėje. Rodydami lyderystę, suteikdami žmonėms stabilumo ir aiškumo jausmą, skatiname juos atsakingai įvertinti įmanomas grėsmes ir joms pasiruošti. Atsparumas pirmiausia prasideda žmonių sąmonėje. Ši iniciatyva visiškai atitinka mūsų vertybes, nes mums rūpi Klaipėdos žmonės, jų darbo vietos, gyvenamoji aplinka ir saugumas. Tikiuosi, kad diskusijose bus išsakyta daug vertingų įžvalgų ir skirtingų požiūrių. Svarbiausia, kad visus mus vienija bendras tikslas – stipri ir saugi Klaipėda. Klaipėda mums rūpi, o kartu mes galime daug daugiau“, – teigė Klaipėdos pramonininkų asociacijos (KPA) prezidentas ir laivų krovos kompanijos „Klaipėdos Smeltė“ generalinis direktorius Rimantas Juška.
Iniciatyva skirta verslams, darbuotojams, šeimoms, bendruomenėms, visuomeninėms organizacijoms – visiems, kurie krizės metu tampa atsparumo sistemos dalimi.
Iniciatyvą įgyvendinant planuojama sujungti dvi kryptis – uosto pasirengimą ir piliečių pasirengimą.
Anot L. Čekanavičės, vienas svarbiausių projekto tikslų – padėti žmonėms atsirinkti informaciją ir suprasti, kokių konkrečių veiksmų jie gali imtis jau dabar.
„Svarbiausias žodis šiame projekte yra atsparumas. Tai reiškia pasirengimą ne tik emociškai, bet ir praktiškai. Turime būti pasirengę įvairioms krizėms – nuo ekonominių sukrėtimų, gaisrų ar stichinių nelaimių iki infrastruktūros, energetikos ar kitų iššūkių. Šio projekto esmė – kalbėti, dalytis informacija ir diskutuoti“, – teigė direktorė.
Žinojimas suteikia ramybės
Anot KPA administracijos direktorės Jolantos Girdvainės, šiandien visuomenė turi būti pasirengusi ne tik karo grėsmėms, bet ir kitoms krizėms, kurios gali paliesti kiekvieną.
„Klaipėdos pramonininkų asociacija, vienijanti 60 socialiai atsakingų įmonių, yra tinkamas partneris šiai iniciatyvai. Gyvendami neramiu laikotarpiu žmonės turi teisę žinoti, kaip pasirengti įvairioms krizėms, su kuriomis gali susidurti valstybė. Tai gali būti stichinės nelaimės, dideli gaisrai, geopolitiniai iššūkiai ar migracijos krizės. Akivaizdu, kad atspari visuomenė geba geriau įveikti įvairius išbandymus, o žinojimas suteikia daugiau ramybės. Kai žmonės jaučiasi pasirengę, saugiau jaučiasi ir jų šeimos, vaikai, jaunimas bei vyresnioji karta, kuri dar prisimena karo patirtis. Todėl šiandien svarbiausia yra kalbėtis, dalytis informacija ir stiprinti visuomenės pasirengimą. „Klaipėdos“ dienraščio iniciatyva atvirai diskutuoti apie ne visada patogias, tačiau labai svarbias temas yra reikalinga tam, kad visi kartu taptume stipresni ir atsparesni“, – pažymėjo J. Girdvainė.
Projekto programoje numatytos diskusijos apie klimato kaitos poveikį pajūrio regionui, aplinkosaugą, uosto saugumą, civilinę bei kibernetinę saugą, ekonominį atsparumą, pilietiškumą, dezinformacijos grėsmes, energetinę nepriklausomybę bei psichologinį pasirengimą krizėms.
Šio projekto programa bus pristatyta Pilies muziejaus Konferencijų salėje šių metų spalio 23 d.
Tačiau, anot dienraščio direktorės, svarbu ne tik kalbėti apie grėsmes, bet ir po diskusijų susitarti, ką konkrečiai galima padaryti jau dabar.
„Šiandien informacijos turime labai daug, tačiau ji dažnai būna išsibarsčiusi, todėl žmogui gali būti sunku suprasti, nuo ko pradėti ir kas iš tiesų svarbiausia. Norime tą informaciją sutelkti, iškelti aktualiausius klausimus ir kartu pasižiūrėti, kur šiandien esame pasirengę, o kur dar turime spragų. Svarbu sąžiningai įsivertinti, ką jau esame padarę ir kokių veiksmų dar trūksta“, – teigė L. Čekanavičė.
Šio tęstinio projekto prasmė – informuoti, suteikti žinojimo ir kartu kurti didesnį pasitikėjimą bei vidinę ramybę.
Konferencijoje ir kituose projekto renginiuose bus kalbama apie energetinę nepriklausomybę, infrastruktūros ir mobilizacijos iššūkius, verslo pasirengimą, pilietiškumą, dezinformaciją bei kitus klausimus, aktualius Klaipėdos miestui ir regionui.
„Svarbu ne tik iškelti problemas, bet ir po diskusijų padaryti konkrečias išvadas – susitarti, ką galime padaryti jau dabar ir kokie turėtų būti mūsų tolesni žingsniai. Galiausiai kalbame ne vien apie pasirengimą nelaimei. Kalbame apie pasirengimą gyvenimui, kuriame visada gali atsirasti nenumatytų situacijų“, – pabrėžė dienraščio direktorė.
Jos teigimu, pasirengimas neturėtų būti suprantamas kaip nuolatinis gyvenimas baimėje. Priešingai – aiškus žinojimas, ką daryti susidūrus su konkrečia situacija, gali suteikti daugiau ramybės.
„Kai įsivardiname rizikas ir žinome, ką turime daryti konkrečioje situacijoje, atsiranda ramybė. O ramybė neleidžia sustingti – ji leidžia toliau gyventi, dirbti ir kurti“, – atviravo L. Čekanavičė.
Pažymėtina, kad kuo daugiau lieka neatsakytų klausimų, tuo daugiau atsiranda vietos interpretacijoms.
„Mūsų tikslas – kad tų interpretacijų būtų kuo mažiau. Kuo daugiau žinome, kuo aiškiau suprantame savo veiksmus ir atsakomybę, tuo esame stipresni. Tai yra ir šio tęstinio projekto prasmė – informuoti, suteikti žinojimo ir kartu kurti didesnį pasitikėjimą bei vidinę ramybę“, – tvirtino L. Čekanavičė.
