Ketvirtoji dienraščio „Klaipėda“ organizuojamos konferencijos „Atsparūs. Miestas ir uostas“ tema – „Tautinės bendruomenės ir pilietiškumas – kaip sugyventi kartu?“. Pokalbį moderuoja Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros lektorė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili.
Diskusiją moderatorė pradėjo nuo Lietuvos tautinės sudėties ir jos skirtumų kituose šalies regionuose. G. Burbulytė-Tsiskarishvili taip pat atkreipė dėmesį, kad viešojoje erdvėje neretai klaidingai įsivaizduojama, kokią dalį visuomenės sudaro tautinės bendruomenės ir kas yra šių bendruomenių nariai.
Kultūros ministras Lukas Alsys akcentavo, kad užuot ieškojus kaltųjų, svarbu stiprinti tarpusavio pasitikėjimą, mažinti stereotipus ir kurti sąlygas prasmingam skirtingų kultūrų dialogui.
Man atrodo, kad dabar esame keblioje situacijoje, ir reikia nebijoti to pripažinti.
„Man atrodo, kad dabar esame keblioje situacijoje, ir reikia nebijoti to pripažinti. Galbūt taip yra todėl, kad karas Ukrainoje tapo lūžio tašku, po kurio bandėme prisiminti klausimus, neišspręstus nuo 1991 metų. O dabar mes patys neprisidedame prie problemos sprendimo keliais aspektais. Pirmiausia, tiek politikai, tiek įvairios organizacijos ieško kaltųjų – kas daugiau nei 30 metų buvo tinginiai ir nematė problemų. Tos rietenos nukreipia dėmesį nuo pačios problemos ir jos sprendimo“, – sakė L. Alsys.
Šiandien lietuvių kalba yra itin svarbi ne tik integracijai, bet ir valstybės atsparumui bei saugumui. Pasak L. Alsio, mažėjant spaudos, radijo ir televizijos turinio tautinių bendruomenių kalbomis, žmonėms kyla rizika atsidurti informaciniame vakuume, kurį gali greitai užpildyti kiti informacijos šaltiniai. Todėl, pasak jo, svarbu pasinaudoti tuo, kad tautinės bendruomenės yra pilietiškos ir palaiko Lietuvą.
Tautinių mažumų departamento direktorius Dainius Babilas teigė, kad prieš daugiau nei 36 metus Lietuva pasirinko valstybės kūrimo kelią, kuriame galėtų sugyventi įvairių tautybių žmonės. Per daugiau nei tris dešimtmečius šiuo keliu sėkmingai eita, tačiau dėmesį sutelkus į nesėkmes ir ieškant kaltųjų, dažnai lieka neišgirstos gerosios istorijos. D. Babilas taip pat pažymėjo, kad Lietuvą kuriame visi kartu, tad svarbu išsaugoti valstybę ir stiprinti jos piliečių tarpusavio ryšį.
Be žiniasklaidos neįmanoma pasiekti reikšmingo poveikio. Todėl žiniasklaidos vaidmuo yra fundamentalus, tai viena svarbiausių galimybių pakreipti situaciją geresne linkme
„Dezinformacijos ir propagandos yra be galo daug. Tuo pačiu metu auga visuomenės nepasitikėjimas ir tarpusavio susipriešinimas, tai liudija įvairūs tyrimai. Tendencijos rodo, kad situacija blogės. Aiškiai suprantame, kad vien Tautinių mažumų departamentui stabilizuoti padėtį yra pernelyg sudėtingas uždavinys, yra būtinas bendradarbiavimas. Norint keisti visuomenės požiūrį, stiprinti vertybes, skatinti dialogą ir pagarbą, kultūrinių renginių nebepakanka. Be žiniasklaidos neįmanoma pasiekti reikšmingo poveikio. Todėl žiniasklaidos vaidmuo yra fundamentalus, tai viena svarbiausių galimybių pakreipti situaciją geresne linkme“, – teigė D. Babilas.
Klaipėdos tautinių kultūrų centro direktorė Jelena Butkevičienė pabrėžė, kad yra būtina megzti tarpusavio ryšius ir atsisakyti stereotipų. Ji taip pat akcentavo, kad negalėdami gauti informacijos suprantama kalba, žmonės ieško alternatyvių šaltinių, kuriuose gali susidurti su iškraipyta informacija. Tai kelia grėsmę prarasti tautinių bendruomenių pasitikėjimą Lietuvos valstybe.
Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacijos vadovas Ernest Alesin atkreipė dėmesį į tautinių bendruomenių žiniasklaidos iššūkius ir jos svarbą integracijai. Pasak jo, tautinių bendrijų žiniasklaida susiduria su panašia krize kaip ir lietuviškoji. Apskritai žiniasklaidos vaidmuo svarbus, nes būtent ji žmonėms suteikia galimybę ne tik gauti informaciją, bet ir išsakyti savo nuomonę bei būti išgirstiems.
E. Alesinas taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje gyvenantys kitataučiai neturėtų būti nuolatos verčiami jaustis taip, tarsi jiems dar reikėtų įrodyti savo teisę būti visuomenės dalimi. Jo teigimu, žmonės dažnai moralizuojami dėl nepakankamų lietuvių kalbos žinių, tačiau ne visada taip pat griežtai vertinamas netinkamas elgesys ar smurtas. Tad yra svarbu vertinti žmones pagal jų veiksmus, o ne tautybę ar kalbą, ir kurti visuomenę, kurioje skirtingos kultūros būtų priimtos.
„Pilietiškumas yra kuriamas per pagarbą ir dėmesį“,– diskusiją reziumavo G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Aktyviai įsitraukti į diskusijas ir pasidalinti savo idėjomis, patirtimis bei kartu ieškoti atsakymų kviečiami Klaipėdos regiono verslų atstovai, šeimos, bendruomenės, visuomeninės organizacijos ir visi iniciatyvūs piliečiai. Tik mezgant prasmingą dialogą ir kalbant apie iššūkius ir jų padarinius, pavyks rasti sprendimus, prisidėsiančius prie mūsų šalies stiprinimo. Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ vyks spalio 23 d. 9.30 val.–16.30 val., Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda).
Pagrindiniai rėmėjai: „Klaipėdos energija“, „Mano būstas“, „Mano bank“.
Rėmėjai: „KN energies“, Klaipėdos rajono savivaldybė, „Kamineros grupė“, „Vlantana“, „Bega“.
Partneriai: Klaipėdos miesto savivaldybė, „Klaipėdos uostas“, „Social limo“.
Iniciatyvos partneriai: Klaipėdos universitetas, Klaipėdos pramoninkų asociacija.
