Diskusijoje „Tvarus uostamiestis: nuo ekologinių rizikų prie valdymo sprendimų“, kurią moderuoja komunikacijos ekspertė Rima Aukštuolytė, ieškoma atsakymų, kaip ekologines rizikas paversti konkrečiais valdymo sprendimais ir kurti švaresnę bei atsparesnę Klaipėdą.
Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinio direktoriaus Benito Joniko teigimu, Klaipėdos regionui kyla įvairių aplinkosaugos grėsmių – nuo stiprių liūčių, potvynių ir paviršinių nuotekų iki energetinio saugumo rizikų, o vandens tarša Nemuno baseine parodo, kad vandens kokybės apsauga reikalauja visos Lietuvos atsakomybės.
Pasak B. Joniko, vandens tiekimo sutrikimas net vienai ar dviem paroms galėtų tapti rimtu iššūkiu miesto atsparumui.
Būtina pasirūpinti nepertraukiamu vandens tiekimu ligoninėms, mokykloms, verslui ir kitiems svarbiems objektams.
„Tad vandens tiekimo užtikrinimas yra svarbus įvairių krizių – ekologinių, karinių ar kitų ekstremalių situacijų – metu. Būtina pasirūpinti nepertraukiamu vandens tiekimu ligoninėms, mokykloms, verslui ir kitiems svarbiems objektams. Šis klausimas neturėtų būti paliekamas spręsti vien miestui ar regionui – tai ir nacionalinio lygmens klausimas“, – teigė B. Jonikas.
Pasak Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto mokslininkės dr. Jovitos Mėžinės, tarp pagrindinių Klaipėdos regiono aplinkosaugos grėsmių – dėl klimato kaitos dažnėjantys ekstremalūs reiškiniai, krantų erozija ir nematoma tarša, įskaitant mikroplastiką.
Mano patarimas – orientuotis į ilgalaikes strategijas, kurios padėtų aiškiai ir paprastai pasiruošti įvairioms rizikoms.
„Mano patarimas – orientuotis į ilgalaikes strategijas, kurios padėtų aiškiai ir paprastai pasiruošti įvairioms rizikoms“, – pabrėžė mokslininkė.
Anot KU Pajūrio aplinkos ir biogeochemijos laboratorijos vadovo dr. Mindaugo Žiliaus, vienos svarbiausių grėsmių yra nematoma tarša, į vandenį patenkanti su nuotekomis ir paviršiniais vandenimis, o Nemuno baseinu atkeliaujanti tarša veikia Kuršių marių ir Baltijos jūros vandens kokybę, todėl jos valdymas reikalauja viso regiono bendrų pastangų.
Dr. M. Žilius taip pat atkreipė dėmesį į vis aktualesnę problemą – vaistų likučius vandens telkiniuose. Remiantis pernai atliktu tyrimu, vienas dažniau aptinkamų vaistinių medžiagų komponentų yra diklofenakas, kurio didesnės koncentracijos nustatomos ties didžiaisiais Lietuvos miestais, tokiais kaip Vilnius ir Kaunas. Klaipėdos regione vaistų likučių poveikis mažesnis. Šie teršalai neigiamai veikia vandens ekosistemas, todėl svarbu stiprinti taršos prevenciją.
Nepaisant kylančių grėsmių, dr. M. Žilius pasidžiaugė, kad Klaipėda skiria vis daugiau dėmesio taršos prevencijai ir pabrėžė, kad siekiant geresnės Baltijos jūros vandens kokybės svarbu ne tik institucijų sprendimai, bet ir visos visuomenės ryžtas bei bendras įsitraukimas.
Pasak Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vadovo Vitalijaus Auglio, taršos mažinimas prasideda nuo kasdienių vartojimo įpročių – atsakingesnio produktų pasirinkimo, dėmesio jų poveikiui aplinkai ir susidarančių atliekų mažinimo. Nors bendra aplinkosaugos situacija Klaipėdos regione ir Lietuvoje nėra bloga, išlieka papildomų rizikų, susijusių su naujaisiais teršalais ir didėjančiu gyventojų skaičiumi priemiesčiuose, kur augantis vandens poreikis ir tarša didina nuotekų valymo išlaidas.
Anot V. Auglio, svarbu ne tik didinti visuomenės sąmoningumą imtis veiksmingų priemonių, nes švarios aplinkos išsaugojimas priklauso tiek nuo individualių pasirinkimų, tiek nuo bendrų visuomenės ir valstybės sprendimų.
Aktyviai įsitraukti į diskusijas ir pasidalinti savo idėjomis, patirtimis bei kartu ieškoti atsakymų kviečiami Klaipėdos regiono verslų atstovai, šeimos, bendruomenės, visuomeninės organizacijos ir visi iniciatyvūs piliečiai. Tik mezgant prasmingą dialogą ir kalbant apie iššūkius ir jų padarinius, pavyks rasti sprendimus, prisidėsiančius prie mūsų šalies stiprinimo. Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ vyks spalio 23 d. 9.30 val.–16.30 val., Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda).
Pagrindiniai rėmėjai: „Klaipėdos energija“, „Mano būstas“, „Mano bank“.
Rėmėjai: „KN energies“, Klaipėdos rajono savivaldybė, „Kamineros grupė“, „Vlantana“, „Bega“.
Partneriai: Klaipėdos miesto savivaldybė, „Klaipėdos uostas“, „Social limo“.
Iniciatyvos partneriai: Klaipėdos universitetas, Klaipėdos pramoninkų asociacija.
