Pirmojoje konferencijos diskusijoje „Klaipėdos krašto infrastruktūra: nuo potencialo iki Achilo kulno“ kalbama apie regiono plėtros iššūkius, infrastruktūros svarbą ir sprendimus, kurių reikia jau dabar.
Diskusijos dalyviai pabrėžia, kad atsparumą lemia ne vien keliai, uostas ar kiti infrastruktūros objektai, bet ir pasirengę žmonės, atsakingos institucijos bei gebėjimas reaguoti į grėsmes.
Diskusiją moderuoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinės direktorės pavaduotoja Loreta Maskaliovienė.
Pokalbyje taip pat dalyvauja susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė, Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus, Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas ir finansų viceministras Kęstutis Kvaraciejus.
Klaipėdos miesto meras A. Vaitkus diskusijos pradžioje akcentavo, kad uostamiestis svarbus visai valstybei, ypač susidūrus su įvairiomis krizėmis.
Pasak jo, Klaipėdos infrastruktūra reikšminga tiek užtikrinant energijos išteklių tiekimą, tiek sprendžiant karinio mobilumo klausimus. Todėl, diskutuojant apie infrastruktūros plėtrą, svarbu vertinti ne tik kasdienius gyventojų ir verslo poreikius, bet ir tai, kaip turima sistema veiktų esant išskirtinėmis aplinkybėmis.
Susisiekimo viceministrė D. Sujetaitė atviravo, kad Klaipėdos krašto stiprybė – ne tik infrastruktūra, bet ir pasirengimas reaguoti į grėsmes.
Klaipėdos stiprybė yra pasirengimas reaguoti į tam tikras grėsmes – stiprinama infrastruktūra, vykdomos ir pratybos, kurių metu patikrinama, ar veikia tam tikri algoritmai.
„Klaipėdos stiprybė yra pasirengimas reaguoti į tam tikras grėsmes – stiprinama infrastruktūra, vykdomos ir pratybos, kurių metu patikrinama, ar veikia tam tikri algoritmai. Manau, kad būtent pasirengę žmonės bei pasirengusios atsakingos institucijos yra stiprybė“, – teigė D. Sujetaitė.
Viceministrės teigimu, pasirengimas krizėms turi būti nuolat tikrinamas praktiškai – svarbu ir turėti numatytus veiksmų planus, ir įsitikinti, kad žmonės bei institucijos žino, kaip elgtis iškilus grėsmei.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius A. Latakas atkreipė dėmesį į strateginę uosto reikšmę. Pasak jo, Baltijos šalims susiduriant su sudėtinga geopolitine padėtimi, Klaipėdos uostas išlieka svarbiu susisiekimo su pasauliu kanalu.
Diskusijoje vis pabrėžiama, kad uosto infrastruktūros stiprinimas ir investicijos svarbūs ne tik pačiai Klaipėdai.
Finansų viceministras K. Kvaraciejus taip pat akcentavo, kad regiono stiprybė neturėtų būti vertinama vien per materialiąją infrastruktūrą. Svarbūs ir pasirengę žmonės, atsakingos institucijos, gebėjimas numatyti grėsmes bei kuriamos inovacijos.
Diskusijoje infrastruktūra vertinama kaip viena iš sąlygų, leidžiančių Klaipėdos kraštui išnaudoti ekonominį potencialą ir išlikti atspariam įvairiems iššūkiams. Tačiau vien turimų pranašumų nepakanka – svarbu nuosekliai investuoti, stiprinti pasirengimą ir užtikrinti, kad skirtingos institucijos gebėtų veikti kartu.
A. Vaitkus taip pat išskyrė geležinkelių infrastruktūrą ir karinį mobilumą. Jo teigimu, būtina plėsti geležinkelio jungtis su uostu, kad būtų galima pasiekti ne tik įprastai naudojamas, bet ir strategiškai svarbias uosto dalis. Tam, pasak mero, reikia reguliarių pratybų ir glaudaus institucijų bendradarbiavimo.
Klaipėdos rajono meras B. Markauskas atkreipė dėmesį, kad krizės atveju svarbiausia būtų užtikrinti ne tik karinį mobilumą, bet ir gyventojų evakuaciją.
Pasak jo, Klaipėdos miestas šiuo požiūriu yra jautrus dėl riboto pagrindinių išvažiavimo kelių skaičiaus, todėl infrastruktūros pasirengimą būtina vertinti iš anksto.
Jis taip pat pabrėžė, kad ruošiantis krizėms svarbu įvertinti ir kasdienes gyventojų reikmes: ar veiktų darželiai, mokyklos, ar būtų užtikrintas maisto tiekimas, komunalinių įmonių darbas ir reikalinga technika. Jo teigimu, savivaldybėms būtina dalytis patirtimi ir iš anksto tartis su valstybės institucijomis, kaip būtų koordinuojama pagalba ekstremalios situacijos metu.
Pažymėtina, kad konferencijos „Atsparūs. Miestas ir uostas“ tikslas – kalbėti ne vien apie tam tikras grėsmes, bet ir apie konkrečius iššūkius bei sprendimus, kurių galima imtis jau dabar.
Aktyviai įsitraukti į diskusijas ir pasidalinti savo idėjomis, patirtimis bei kartu ieškoti atsakymų kviečiami Klaipėdos regiono verslų atstovai, šeimos, bendruomenės, visuomeninės organizacijos ir visi iniciatyvūs piliečiai. Tik mezgant prasmingą dialogą ir kalbant apie iššūkius ir jų padarinius, pavyks rasti sprendimus, prisidėsiančius prie mūsų šalies stiprinimo. Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ vyks spalio 23 d. 9.30 val.–16.30 val., Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda).
Pagrindiniai rėmėjai: „Klaipėdos energija“, „Mano būstas“, „Mano bank“.
Rėmėjai: „KN energies“, Klaipėdos rajono savivaldybė, „Kamineros grupė“, „Vlantana“, „Bega“.
Partneriai: Klaipėdos miesto savivaldybė, „Klaipėdos uostas“, „Social limo“.
Iniciatyvos partneriai: Klaipėdos universitetas, Klaipėdos pramoninkų asociacija.
