Pasirašytos pramoninio bendradarbiavimo sutarties vertė – 5,8 mln. eurų. Pačių pabūklų įsigijimo vertė neskelbiama, nenorint atskleisti perkamos technikos kiekio.
„Stipriname Karinių jūrų pajėgų (KJP) laivų apsaugą nuo oro grėsmių. „Sea Hawk DS30M“ sistema naudoja „Airburst“ technologiją ir programuojamus šaudmenis, todėl suteikia papildomų galimybių kovoti su bepiločiais orlaiviais, jų spiečiais ir kitomis oro grėsmėmis“, – teigė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Anot ministro, šis susitarimas – ne tik apie ginkluotę, bet ir apie modernių technologijų atnešimą į Lietuvą.
„Jis apima mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą elektromagnetinės kovos ir stebėjimo sistemų srityse, pabūklų integraciją. Visa tai stiprina Lietuvos gynybinius pajėgumus ir šalies gynybos pramonę“, – akcentavo R. Kaunas.
Pagal pramoninio bendradarbiavimo sutartį Lietuvoje plėtojamos modernios technologinės kompetencijos gynybos srityje.
Sistemos įsigyjamos su valdymo sistema, pažangiais sensoriais ir integracija į KJP laivus.
Teigiama, kad sistemos skirtos laivų taikos meto užduočių vykdymo ir koviniams pajėgumams stiprinti.
30 mm pabūklų sistemos suteikia papildomų galimybių reaguoti į įvairias potencialias grėsmes, įskaitant greitaeigius pakrančių katerius, valtis su sprogmenimis ir teroristinio pobūdžio išpuolius.
Kaip rašė BNS, daugėjant dronų incidentų Lietuvoje, Krašto apsaugos ministerija (KAM) rugsėjo pradžioje paskelbė valstybės užsakymą integruotai oro erdvės stebėjimo bei kontrolės sistemai, kuri sujungtų skirtingų institucijų duomenis į bendrą ekosistemą – projektui numatoma skirti apie 5 mln. eurų.
Ministerija nurodė, jog projektas vykdomas trimis etapais – veikiančio bandomojo sprendimo tikimasi jau kitų metų pradžioje.
Projektas vykdomas trimis etapais – veikiančio bandomojo sprendimo tikimasi jau kitų metų pradžioje
2027 m. sistema sujungs visus prie jos prijungtus sensorius ir oro gynybos priemones, formuodama bendrą oro situacijos vaizdą, o informacija apie aptiktą objektą bus perduodama atitinkamos teritorijos institucijoms bei kritinės infrastruktūros valdytojams.
Iki 2028 metų sistema turėtų būti sujungta ir su sąjungininkų naudojamomis duomenų perdavimo platformomis.
Aktyviai įsitraukti į diskusijas ir pasidalinti savo idėjomis, patirtimis bei kartu ieškoti atsakymų kviečiami Klaipėdos regiono verslų atstovai, šeimos, bendruomenės, visuomeninės organizacijos ir visi iniciatyvūs piliečiai. Tik mezgant prasmingą dialogą ir kalbant apie iššūkius ir jų padarinius, pavyks rasti sprendimus, prisidėsiančius prie mūsų šalies stiprinimo. Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ vyks spalio 23 d. 9.30 val.–16.30 val., Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda).
Pagrindiniai rėmėjai: „Klaipėdos energija“, „Mano būstas“, „Mano bank“.
Rėmėjai: „KN energies“, Klaipėdos rajono savivaldybė, „Kamineros grupė“, „Vlantana“, „Bega“.
Partneriai: Klaipėdos miesto savivaldybė, „Klaipėdos uostas“, „Social limo“.
Iniciatyvos partneriai: Klaipėdos universitetas, Klaipėdos pramoninkų asociacija.
